Rinkimų agitacija. Bus apmokėta iš Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) rinkimų kampanijos sąskaitos.

Balsuokite už A.Zuoką
kovo 17 d.

Siūlykite savo idėją Laimingam Vilniui
Jūsų vardas Jūsų el.paštas* Jūsų idėja Vilniui
*Įrašydami savo el.pašto adresą sutinkate, kad su Jumis gali būti susisiekta Idėjos Vilniui klausimais.



Laisvūnas:

Vilniuje yra daug gamtinių  erdvių, tačiau sutvarkytų ir pritaikytų sportuoti, aktyviai ilsėtis, išskyrus Vingio parką, nėra.  Net ir pačiame Vingio parke nėra pilnai įrengtos infrastruktūros normaliam sportavimui, nes nėra persirengimo vietų , dušų , wc. Pabaigus estrados remontą sąlygos tam atsiras, jeigu įrengtomis ir pritaikytomis patalpomis galės naudotis ne tik renginių organizatoriai, bet ir sportuojantys parke.

Vieno tokio dydžio parko, kaip Vingis, kur telpa labai daug įvairių veiklų, o didžiąją dalį teritorijos užima miškas, Vilniui  nepakanka. Mieste yra bent kelios didelės ir geros gamtinės erdvės, kur galima ir reikia įrengti naujus parkus. Vilniuje per 30 metų įrengtas tik vienas naujas Ozo parkas, kiti tik atnaujinami ir yra pakankamai maži.

Pirmiausiai, tai visiškai neišnaudotas Šeškinės ozas - 50 ha. teritorija (su 7 ha. ozo geologiniu paminklu), viaduku sujungta su būsimu Šeškinės sporto centru. Šeškinės ozas miesto bendrajame plane yra žalia  neurbanizuotina gamtinė teritorija. Dabar ten nutiestas takelis, pastatyti suoliukai, įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Šios teritorijos  potencialas  ir vieta visiškai neišnaudoti. Manau galima suprojektuoti didelį Šeškinės poilsio ir sporto parką su specialiai sportui pritaikytais takais, aikštelėmis, persirengimo kabinomis, dušais, apšvietimu  ir visa kita civilizuota infrastruktūra, papildant želdiniais, gėlynais. Žiemą ši vieta tiktų slidininkams, nes yra galimybė gaminti dirbtinį sniegą. Olandijoje, Danijoje buvau tokiuose puikiai naujai įrengtuose parkuose. Mes turėdami unikalų reljefą galime padaryti dar geriau.

Kita puiki vieta – Vilnios rekreacinė teritorija nuo Batoro gatvės iki Belmonto centro. Viena jos dalis, apie 20 ha. teritorija buvo suplanuota kempingo reikmėms. Planai nerealizuojami, be to plotas tokioms reikmėms per didelis. Būtų galima suderinti ir reikalingo Vilniui kempingo ir būsimo miesto parko poreikius. Gretimai šios teritorijos yra trys metalinių garažų teritorijos, kuriuos leisti dar  n metų stovėti būtų tolimesnis valstybės ir sostinės  bejėgiškumo pavyzdys. Teritoriją per neilgą miško atkarpą galima sujungti su Belmonto centru, žirgyno aikšte.  Kadangi tai saugoma gamtinė teritorija, be tinkamo kraštovaizdžio sutvarkymo daugiau niekam jos geriau nepritaikysi. 

Kita šios Vilnios rekreacinės zonos  tvarkytina ir labiau vilniečiams pritaikytina dalis - Pūčkorių rekreacinė zona. Sutvarkius Pūčkorių dvarvietės tvenkinius, jų pakrantes, pagerinus atvirų erdvių infrastruktūrą  nuo Pūčkorių piliakalnio iki Belmonto centro - iki galo būtų sutvarkyta bei pritaikyta poilsiui ir sportavimui ši puiki teritorija.


Joris:

Ideja: Sukurti oro linijas su nauju oro uostu (kitoje vietoje).


Borisas:

Labai noreciau matyti Žaliojo tilto papuošimą.. Lietuvos studentų, Lietuvos darbininkų, Lietuvos valstiečių skulptūras 


Artūras:

Ideja: Gerb. Artūrai Zuokai, vienintelė problema, kurią matau kiekvieną dieną išėjęs iš namų yra sprogusios pirties liekanos priešais mano laiptinės duris. Šis vaizdai man ir kitiems gyvenantiems Subačiuje stipriai asocijuojasi su Vilniaus savivaldybės silpna valia spręsti problemas. Jeigu šį groteską pašalintumėte per savo mero kadencijos laikotarpį, užsitikrinsite ne tik mano, bet ir likusių Subačiaus gyventojų ilgaamžį palaikymą. Visokeriopos jums sėkmės.


Indira:

ne tiek idėja ,kiek prašymai iškelti iš Savanorių prospekto Nepriklausomybių centrą ,kuris ten visai ne vietoj ir, kiek buvo prašymų, niekas neišsprendžia šio klausimo. ir dar daugiau žaidimų aikštelių, bet ne vien mažiems vaikams ,bet ir paaugliams, kurie neįperka būrelių, sporto klubų.


Danguolė:


Siūlyčiau labiau pasidomėti Vilniaus miesto mikrorajonais nutolusiais apie 9 kilometrus nuo miesto centro. Čia gi nėra nei gatvių apšvietimo , nei normaliu asfaltuotu gatvių, nei šaligatvių, nei miesto kanalizacijų. Pikta žiūrėti, kaip ardomi jau padaryti šaligatviai ir keičiamos plytelės, ar vėl kokios kosmetines procedūros atliekamos, kai tuo tarpu dalis vilniečių gyvena, kaip kaime be normalių komunikacijų.

Ilona:

  1. Neries krantinės, šurmuliuojančios kavinių dvasia.
  2. Dviračių takai, jungiantys miesto kraštus.
  3. Sveikatingumo takai ir laisvalaikio traukos centras Salininkuose.
  4. Traukinuko linija Stotis- Salininkai- Juodšiliai
    Pradžiai tiek
    Sėkmės

Vytautas:

Appsas, kurio pagalba galima būtų fiksuoti pažeidimus ir informuoti viešąsias tarnybas (policiją, ir t.t) ir už tai gauti premiją, tarkim neleistinoje vietoje statomi automobiliai - nufotkinai, aprašei situaciją, jeigu to užtenka nubausti pažeidėją x% baudos galėtų keliauti tam žmogui kuris apie tai pranešė, tokiu būdu būtų pranešama apie daugiau pažeidimų, policijai nereiktų patiems važinėti į pažeidimo vietą, o užtektų tiesiog nubausti pažeidėją. Galėtų būti appse interaktyvus žemėlapis apie pranešimus ir t.t. Manau labai prisidėtų prie saugaus Vilniaus idėjos.


Andrius:

Kiekvienoje perėjoje turėtų būti detektorius su šviesos šaltiniu, kuris apšviestų dalį kelkraščio ir važiuojamosios dalies, kai jo zonoje pasirodytų objektas. Visa tai galėtų būti maitinama saulės energija.


Artūras:

Viena iš idėjų, reiktų paįvairinti miestą žmonėmis, tai galima įsileisti žmones iš skurdžiū valstybių ir padaugės gyventojų skaičius, paįvairės miestas ir lengviau rinksis mokesčiai


Diana:

Padaryti trečią, o galbūt ir ketvirtą eismo juostą atkarpoje nuo išvažiavimo iš aplinkkelio link DEPO. Rytiniai kamščiai toje vietoje prasideda nuo 7val ryto. Ir kuo toliau, tuo baisiau, nes visi išvažiuojantys iš aplinkkelio, privalo rikiuotis į antrą eismo juostą, kadangi artėjant prie DEPO kelias susiaurėja iki 2 eismo juostų. Už DEPO vėl praplatėja iki 3. Tai automatiškai gaunasi, kad pavyzdžiui važiuojant nuo Lazdynų, kamštyje iki DEPO tenka stovėti 20minučių, o už DEPO kamščio nebelieka ir visi puikiai nuvažiuoja savais keliais


Andrejus:

Yra idėja
Kiek viena diena važinėju su auto Vilniaus senamiesti ( gyvenu čia ) Rytai - Vakarais
stovi kamštis nuo Jono Basanavičiaus iki Rotušės, nuo Pamėnkalnio iki Vilniaus g. ir t.t..
Problema ne automobiliu -problema pėstieji -reikia kažką daryti Vokiečiu g. ir kitur kur dėl jų ,kad eina vienas po kito-ne įmanoma pravažiuoti stovi kamštis
šviesoforai ne padės -labai dažnai ten būna visokie renginiai ,žmonių masė ….
Siūlau ten, kur pėsčiųjų perėjimas, daryti automobiliams kelio grunto žemiau ,o pėsčiųjų perėjimas ne didelis tiltukas -tas projektas pamažins senamiesčio kamščiu pagražins vaizdą , arba pagalvoti ir padaryti kažką kito ?


Artiom:

Sveiki,
Džiugu girdėti, kad stengsitės tapti meru !!! Pagaliau Vilniuje kažkas pajudės. Labai norėčiau kad atkreiptumėte dėmesį į parkavimo vietos miegamuosius rajonus.
Viena iš idėjų kad kiekvienas gyventojas turėtų Permit Holder pagal savo gyvenamąją vietą, pvz., metinis abonentas arba mėnesinis kuri galėtų išpirkti iš savivaldybes.
Visa pvz galėtumėm peremti iš kitu šalių .
Dėkui ;) Linkiu Jums Sėkmės !!! Tikrai balsuosiu už Jus !!!


Vaidas:

BRT troleibusai su autonomine eiga. Ir baigti meluoti pasauliui, kad tai yra "atgyvenęs transportas".


Miglė:

Siūlau pagalvoti apie ledo areną Vilniaus mieste.
Gal jau užtenka galvoti apie krepšinį ar futbolą :) Ir atsiminti,kad turime tikrai nebloga Ledo ritulio Lietuvos komandą. Ir tikrai augančiu ir būsimu ledo ritulininkų vis daugėja. Ir kodėl mes (vilniečiai) esam prastesni už Rokiškį, Elektrėnus… Kurie turi ledo arenas.
Jei jus ponas Zuokai, pažadėtumėt vilniečiams ledo areną, tai manau būsimu Lietuvos ledo ritulio žaidėjų tėveliai balsuotų už jus :) Sėkmės !


Rūta Paškevičiūtė:

Siūlau iškabinti gražių, pozityvių frazių įvairiose Vilniaus vietose; parkuose, prie Neries, senamiestyje, Vilniaus rajonuose. Tai daug nekainuoja, o praeivius priverčia stabtelti, nusišypsoti :)
Pavyzdžiai:
Juk tai, ko ieškome, galima rasti vienoje rožėje arba truputėlyje vandens.(Antuanas de Sent-Egziuperi)
Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. JOHANAS VOLFGANGAS GĖTĖ
Piktžolės – tai taip pat gėlės, kai su jomis artimiau susipažįsti. (Mikė Pūkuotukas)
Diena, praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko nė lašelio medaus. (Mikė Pūkuotukas)
„Meilė yra tai, kas tave verčia šypsotis net kai esi pavargęs.“ Teri (4 metų)
„Meilė – kai pasakai berniukui, kad tau patinka jo marškiniai ir po to jis dėvi juos kasdien.“ Noelė (7 metų)
„Negalima sakyti „aš tave myliu“, jei taip negalvoji. Bet jei taip galvoji, turėtum sakyti dažnai. Žmonės pamiršta.“ Sandy (8 metų)


Laurynas:

Atnaujinti Vokiečių gatvę! Šaligatvius ir vidurinę dalį kurioje fontanai, suoliukai ir t.t jos trūksta kad sujungtų nuostabią rotušės a su Islandijos, Vilniaus g, Gedo pr ir Pilies g.
Puiki galimybė mažajam verslui įsikurti!


Rolandas:

Laba diena
Pirma idėja
Prie dabar esančių miesto dviračių (tie kurie prospekte el prirakinami) pridėti elektrinius paspirtukus. Tikrai atsiras daug norinčių naudotis.

Antra idėja
Nuolat kyla diskusijos dėl Lietuvos partizanu įamžinimo (tai "Bunkeris" Lukiškių aikštėje ir pan)
Taip pat nerimsta diskusijos dėl kultūros veikėjų, kurie "Saulę atvežė is Maskvos"
Siūlymas
Petro Cvirkos skvereli (kalvotas, tinkantis pagal lansafta) paversti memorialu pan atviru dangum partizanams, kalne įrengti simbolinį partizanų bunkerį ir pan. Kultūros veikėjus (Cvirkos, Salomejos ir pan paminklus, biustus), išrikiuoti dešinėje (ne poliklinikos pusėje, bet kitoje) tegul stovi. "Ir avis sveika ir vilkas sotus"
Toks memorialas butu pradžia arba tąsa turistams, svečiams, vilniečiams susipažinus su KGB muziejumi Gedimino prospekte.


Lukas:

Uždrausti visas pavežėjimo platformas ir palikti tik oficialius taksi, nes pavežėjų darbo kokybė yra tragedija plius visiškai nėra saugumo tiek su vairuotojais tiek su automobiliais jų vairuojamais, kosminiai skaičiai sudaužytų pavežėjų automobilių kiekvieną savaitę. Reiketų pavežėjus uzdrausti, o norint dirbti, tai tik taksi, tada ir atsakomybes daugiau dirbant su zmonemis ir tausojant visu sveikata.


Paulius:

Ideja: 1. Prekybos ir pramogų centras “AKROPOLIS”, būsimasis Nacionalinis stadionas, kurie dislokuojasi vienoje Ozo gatvės atkarpoje bei prekybos ir pramogų centras “OZAS”, SIEMENS arena, COMPENSOS koncertų salė, VICHY vandens pramogų parkas, kurie dislokuojasi kitoje gretimoje Ozo gatvės atkarpoje sudaro unikalų visuomeninį kultūrinį – komercinį kompleksą, kai vienoje miesto dalyje yra sutelkti didelį lankytojų ir autotransporto priemonių srautą generuojantys objektai. Didžiausia problema yra ta, kad lankytojai, norintys aplankyti ne vieną, o daugiau objektų, gaišta bereikalingą laiką bei kas kartą turi pervažiuoti savo automobiliu į kitą parkavimo vietą, kas sukelia padidintus lokalius transporto srautus vienoje Ozo gatvės atkarpoje. Tokiu būdu mažėja viso komplekso patrauklumas bei komercinė nauda jo operatoriams. Masinių renginių metu visuomeniniouse – kultūriniuose objektuose gales būti efektyviai išnaudojami kituose komplekso objektuose esantys automobilių parkingai.
Viso komplekso patrauklumą lankytojams bei aplinkosauginį efektą gali ženkliai padidinti komplekso objektus jungianti žiedinė arba šaudyklinė didelio pajėgumo lokali (nekontaktuojanti su Ozo gatvės transporto srautais) transporto sistema. Tai galėtų būti automatizuotas antžeminis (vietomis etakadinis) – požeminis metro, pakabinama estakadinė transporto sistema (panaši į Diuseldorfo (Vokietija) aerouosto –– automobilių parkingų komplekso - Centrinės geležinkelio stoties). Svarstytinas ir judančių takų uždarose tuneliuose sistemos įrengimas.

  1. 2017 m rugsėjo 3 d. visuomenei buvo pristatytas naujo teismų pastato Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių sankirtoje projektas.
    Valstybei skyrus finansavimą, statybos darbus planuojama pradėti 2019 metų viduryje ir užbaigti 2022 m.
    Jau dabar vietos gyventojai pradėjo burtis ir reikšti esmines pretenzijas.
    Pagrindinės jų trys:
    1) Projekto įgyvendinimas sukurs esminį automobilių stovėjimo aikštelių trūkumą;
    2) Bus sunaikintos paskutinės žaliosios zonos;
    3) Jau dabar piko metu Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių sankirta sunkiai pravažiuojama. Įgyvendinus projektą itin ryškiai iškils transporto kamščių problema.
    Papildomai prisimintinas labai svarbus aspektas, jog pats pirmasis viešas mitingas atgimstančioje Lietuvoje vyko būtent naujojo planuojamo Teismų pastato vietoje ir reikalavo ten nieko nestatyti, paliekant žaliąją zoną (1986 pavasaris, organizatorius rašytojas Jonas Avyžius, o buvo planuota statyti Buitinio aptarnavimo kombinatą). Labai svarbu pastebėti, kad šią akciją vainikavo visuomenės pergalė prieš tuometinę nomenklatūrą – statybos planų buvo atsisakyta. Tai buvo bene pirmoji sėkminga pilietinė akcija tuometinėje Lietuvoje.
    Organizacinės priemonės preliminariai būtų tokios:
    1). Peticija nuo atskirų asmenų ar mikrorajono bendruomenės Seimui, Vyriausybei, Vilniaus savivaldybės tarybai, Nacionalinei Teismų administracijai ir Teisingumo ministerijai, reikalaujant stabdyti projektą, kol nebus atliktas ekspertinis poveikio transporto srautams įvertinimas. Prasminga būtų reikalauti iš miesto valdžios ne tik šiaip stabdyti statybas, bet ir šiam skverui (siekiant paminėti 1986 metų pilietinę akciją) suteikti pavadinimą (pvz. „Piliečių skveras“) bei įrengti šio įvykio paminėjimui mažosios architektūros akcentą (pvz. fontaną ar kitą). Toliau, vystant akciją, apie peticiją turi būti informuoti Vilniaus gyventojai, renkami ir teikiami savivaldybei remiantys peticiją parašai (tai gali būti daroma ir internetu).
    2). Bendruomenės mitingas/mitingai numatomos statybos vietoje.
    3). Kreipimasis į Teismą ginčijant projekto vystymo planus ir į prokuratūrą, prašant ginti viešąjį interesą.
  2. Įsipareigoti rinkėjams, kad po rinkimų bus pradėta akcija dėl Sostinės įstatymo projekto parengimo ir pateikimo Seimui. Ši idėja nėra nauja, bet ją reikėtų profesionaliai išplėtoti ir išeksponuoti visuomenei.
  3. Siekiant sudominti visuomenę strategiškai svarbių miestui klausimų sprendimu bei paskatinti dalyvauti pasiūlymų rengimo procesuose, duodant suprasti, kad tai ne tik savivaldybės klerkų, bet ir visų piliečių reikalas, pasižadėti, kad minėtais klausimais bus rengiami idėjų konkursai, kurių dalyviai, nepriklausomai nuo turimos kvalifikacijos, amžiaus ir patirties, galės teikti pasiūlymus dėl jiems rūpimų problemų sprendimo. Kaip pavyzdys tai galėtų būti idėjų konkursas dėl miesto transporto sistemos modernizavimo diegiant naujas transporto rūšis (nesvarbu kokias – ką tik leidžia idėjos teikėjo vaizduotė).
  4. Papildant idėją dėl nemokamo visuomeninio transporto, apsvarstyti technines bei ekonomines galimybes piliečiams, besinaudojantiems visuomeniniu transportu, elektroninių laikmenų pagalba (kaip – patobulinta vilniečio kortele ar kitu būdu) kaupti premijinius balus, kuriuos per tam tikrą laikotarpį būtų galima realizuoti su ženkliomis lengvatomis arba nemokamai automobilių kurui įgyti (reikia manyti, kad keli ar kuris nors iš degalinių tinkų, atlikus galimybių studiją, šiam sumanymui noriai pritartų). Tai paskatintų ženklią dalį nedideles pajamas turinčių gyventojų dar aktyviau naudotis visuomeniniu transportu, nesinaudoti lengvaisiais automobiliais be reikalo, o įgytą kurą prasmingai panaudoti išvykoms į kolektyvinius sodus, gamtą, kelionėms.
  5. Po savivaldos rinkimų siekti, kad:
    1). Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, strateginio planavimo bei teritorijų planavimo dokumentų parengimo procese įvertintų galimybę integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą viešąją geležinkelių infrastruktūrą.
    2). Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų galimybę dalyvauti privačiam kapitalui tiek pritaikant viešąją geležinkelių infrastruktūrą įtraukimui į viešojo transporto sistemą, tiek ir šią infrastruktūrą eksploatuojant bei plėtojant.
    3). Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė sukurtų darbo grupę, kurios tikslas būtų įvertinti teisines ir finansines galimybes integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą viešąją geležinkelių infrastruktūrą Vilniaus mieste bei užtikrinti, kad tam tikslui būtų panaudotos pažangiausios technologijos.
    4). Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų bei strateginio planavimo ir visų lygmenų teritorijų planavimo dokumentuose, efektyviai panaudodama savo teisines bei finansines galias, numatytų minėtų viešųjų geležinkelio kelių integravimą į miesto transporto sistemą bei realius miesto viešųjų geležinkelių tinklo plėtros planus.
    5). Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė į aukščiau nurodytų klausimų įvertinimą ir sprendimą įtrauktų visuomenės atstovus bei visuomenines organizacijass

Ingrida:

Įtraukti mokslininkus į Vilniaus miesto kūrimo procesus, pvz., paskelbiant konkursą atlikti tyrimus, kaip patraukliai įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimo projektus, kaip nustatyti, kurie Vilniaus parkai saugiausi; kaip nustatyti kokie Vilniaus rajonai reikalauja kokių transporto tobulinimo sprendimų ir pan. Mokslininkai daro daug įdomių naudingų tyrimų, tačiau kiek žinau jie iki savivaldybės neprieina, o apie jų pritaikymą kalbama dar mažiau.